Cistinė fibrozė – genetiškai paveldima liga. Cistinei fibrozei būdinga sutrikusi egzokrininių (išorinės sekrecijos) liaukų funkcija. Dažniausiai būdingi požymiai pasireiškia plaučiuose ir kasoje. Simptomai, susiję su kvėpavimo sistema, tai sausas kosulys, dusulys, kosėjimas tirštais, tąsiais skrepliais, pasikartojantys plaučių bei bronchų uždegimai. Tuo tarpu virškinamajame trakte pasireiškia sutrikęs virškinimo fermentų išsiskyrimas. Tai sukelia virškinimo ir absorbcijos sutrikimus, pasireiškiančius gausiomis, riebiomis išmatomis, pilvo skausmais, vidurių pūtimu.

Cistinei fibrozei gydyti, be kita ko, skiriami tirštą sekretą skystinantys vaistai, antibiotikai, užkertantys kelią pasikartojančioms infekcijoms bei kasos fermentai. Sergant cistine fibroze gana greitai išsivysto mitybos nepakankamumas, kuris stabdo vaiko augimą, sukelia neprieaugį ir susilpnina raumenis – todėl tinkama mityba yra labai svarbi. Cistine fibroze sergančių ligonių mityba turi būti aukštos energinės vertės, kadangi poreikis energijai išauga nuo 30 iki 100% palyginti su sveikų vaikų energijos poreikiais. Papildoma energija yra būtina padidėjusiomis pastangoms kvėpavimui, spartesnei medžiagų apykaitai, maistinių medžiagų deficitui, kovai sudažnomis, karščiavimo lydimomis infekcijomis kompensuoti. Maistas turi būti turtingas baltymų, kurie yra būtini tinkamam vaiko vystymuisi ir augimui, bei organizmo atsparumo stiprinimui.

Patenkinti organizmo poreikius maistinėmis medžiagoms nėra lengva, jeigu vaikai dažnai neturi apetito.

Rekomenduojama valgyti 5 kartus per dieną, papildomai skatinti vaiką valgyti kaloringus užkandžius tarp maitinimų. Maistas turi būti kaloringas ir baltymingas. Kiekvieno maitinimo metu vaikas privalo gauti gyvūninių baltymų, geriausia riebių pieno produktų pavidalu (nenugriebto pieno, varškės, sūrių, fermentuotų pieno gėrimų), taip pat kiaušinių, mėsos, paukštienos, žuvų, perdirbtų mėsos produktų. Maiste turi būti gausu riebalų (apie 40% energijos turi būti gaunama iš riebalų). Riebalų metabolizmui suvartojama mažiau deguonies, dėl to neapsunkinama kvėpavimo sistema. Būtina vartoti augalinius riebalus – aliejus, alyvuogių aliejų, taip pat gyvūninius riebalus – sviestą, grietinėlę, kurie be energijos, aprūpina organizmą riebaluose tirpiais vitaminais. Kai kuriais atvejais (gausios, riebios išmatos), patariama vartoti MCT (vidutinio ilgio grandinės trigliceridų) aliejų. Maiste taip pat turi būti gausu angliavandenių t.y. košių, kepinių, javainių ir makaronų. Vaisius galima valgyti be apribojimų, tuo tarpu, daržoves – ribotais kiekiais, nes jos yra nekaloringos, be to, dėl didelio kiekio skaidulinių medžiagų, greitai suteikia sotumo jausmą. Iš maisto raciono būtina pašalinti nugriebtą pieną bei liesus pieno produktus, bei nebalintas sriubas – arba nekaloringus produktus.

Patiekalus galima ruošti įvairiais būdais, tiek virti, kepti orkaitėje arba aliejuje, tiek troškinti. Sriubas galima tirštinti miltais arba grietine. Patariama valgyti tyrsriubes, pagardintas sviestu ir kiaušinio tryniu. Jų energinę vertę galima padidinti, prie jų duodant skrebučių, krekerių, plikytų žirnelių. Bulves geriausia valgyti košės pavidalu – su sviestu ir nenugriebtu pienu.

Jeigu, nepaisant pastangų, paciento poreikių baltymams ir energijai nepavyksta patenkinti, patariama skirti paruoštus vartoti maistinius preparatus pvz. Nutridrink, kurių nedideliame tūryje yra didelis kiekis baltymų ir energijos kiekis bei būtinų vitaminų ir mineralinių medžiagų kompleksas.

Kai kuriais atvejais (vaikams, kurių ūgis yra žemiau 3 procentilės arba kurių augimo sparta yra sulėtėjusi) būtinas maitinimas per zondą. Toks mitybos būdas ne tik pagerina mitybos būklę, tačiau kartu ir kvėpavimo sistemos funkcionavimą.